Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau šeštą kartą sudarė Lietuvos savivaldybių indeksą. Mažeikių rajono savivaldybė šiemet padarė įspūdingą šuolį reitinge, pakilusi 21 pozicija aukštyn, užima 10 vietą.
Lietuvos savivaldybių reitinge vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys. Tarp jų – komunalinės paslaugos, transportas, švietimas, sveikata ir socialinė rūpyba, mokesčiai, biudžetas, turto valdymas, administracija bei investicijos ir plėtra. Lietuvos laisvosios rinkos institutas sudaro du reitingus: šešių didžiųjų savivaldybių (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus, Panevėžio) ir 54 mažųjų savivaldybių.
„Mažeikių rajono savivaldybė padarė pažangą beveik visose vertinamose srityse. Savivaldybė efektyviau valdo savo turtą: daugiau ploto įtraukta į parduodamų objektų sąrašą. Mažeikiams pakilti reitinge padėjo ir tai, kad skaidriau buvo leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai – daugiau pirkimų daryta skelbiant viešus konkursus. Taip pat Mažeikių gyventojai galėjo džiaugtis palyginti maža šilumos kaina, kuri per metus dar ir sumažėjo penktadaliu“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto savivaldybių indekso vadovė Aistė Čepukaitė.
Dar vienas puikus pasiekimas – per metus pastebimai sumažėjo biudžeto skola – nuo 64,1 proc. iki 55,9 proc. pajamų. Tiesa, ji vis dar išlieka didesnė nei vidutinė mažosiose savivaldybėse (40,7 proc.).
Mažeikiams pavyko pritraukti palyginus daug investicijų. Tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui buvo vienos didžiausių – 2014 m. gyventojui teko net 5063 eurų investicijų iš užsienio (vidurkis mažosiose 966 EUR/gyv.). Taip pat daugiau nei vidutiniškai kitose mažosiose savivaldybėse veikia ūkio subjektų.
Socialinės pašalpos gavėjų dalis nuo visų gyventojų 2015 m., lyginant su 2014 m., sumažėjo pastebimai – nuo 7,3 iki 5,6 proc. Bedarbių dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų mažėjo, tačiau vis vien išliko didesnė nei vidutinė (atitinkamai, 12,3 proc. ir 10,4 proc.).
Bendros tendencijos
Iš didžiųjų miestų lyderio pozicijas šiemet išlaikė Vilniaus miestas, po jo rikiuojasi Klaipėda, Šiauliai ir Kaunas. 54 mažųjų savivaldybių reitinge pirmauja Kauno rajonas, antroje Klaipėdos rajonas, trečioje – Druskininkai.
Gera žinia ta, kad pernai bendra situacija gerėjo daugelyje savivaldybių. Veikė daugiau ūkio subjektų, verslu užsiėmė daugiau gyventojų. Mažėjo bedarbių, gyvenančiųjų iš socialinių pašalpų per metus sumažėjo daugiau kaip ketvirtadaliu. Savivaldybės kapanojosi ir iš skolų, sumažinti jas sugebėjo trys ketvirtadaliai šalies savivaldybių.
Tačiau situacija gerėja ne visur vienodai. Tyrimas atskleidė, kad šalyje yra didelė socialinė ir ekonominė atskirtis, tačiau atskirties problemą tiksliau atskleidžia atotrūkis ne tarp miestų ir regionų, o tarp ekonomiškai aktyvių ir stagnuojančių savivaldybių. Šią atskirtį tiksliausia būtų pavadinti investicijų atskirtimi. Kol vienos savivaldybės į priekį eina dideliais žingsniais, kitos stovi vietoje – yra savivaldybių, kur vienam gyventojui tenka vos po kelis eurus investicijų. Tai skaudžiai jaučia jų gyventojai – socialinių pašalpų gavėjų procentas net rajonuose skiriasi 11 kartų, bedarbių daugiau kaip 3 kartus.
„Skirtumas yra ne tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos, o tarp ekonomiškai aktyvių ir ekonomiškai stagnuojančių regionų. Štai viename Lietuvos pakraštyje esantis Tauragės rajonas pritraukė užsienio gamyklas, pirmauja pagal tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui. Kitame pakraštyje esanti Ignalina pirmauja pagal nedarbą, investicijų čia mažėjo. Tokių pavyzdžių – apstu. Jie įrodo, vienintelis gerovės receptas yra aktyvus verslas, ateinantys investuotojai. Savivaldybės čia gali padaryti daug, pradedant palankia mokestine aplinka, elementariu internetinės svetainės pritaikymu. Žinoma, pirmiausia, jos turi panaikinti biurokratines kliūtis, paprastai sakant – pravesti per visus reikalingus kabinetus”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Trumpai:
6 didžiųjų miestų savivaldybių reitingas: Vilniaus m., Klaipėdos m., Šiaulių m., Kauno m., Alytaus m., Panevėžio m.
54 mažųjų savivaldybių reitingo geriausiųjų penketukas: Kauno r. , Klaipėdos r., Druskininkai, Marijampolė, Šilutės r.
Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios:
- taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;
- savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;
- mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;
- efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;
- atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;
- savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių;
- mažina administracinę ir biurokratinę naštą.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas
