Sekmadienį, birželio 30-ąją, visose pasaulio vyskupijose yra renkama rinkliava, kuri skiriama popiežiui, vadinamasis „Petro skatikas“, padedantis jam ir jo bendradarbiams vykdyti misiją, atsiliepti į pagalbos prašymus, ypač ten, kur trūksta taikos, kur žemę nusiaubė sausra arba liūtys. Savo auka „padėdami popiežiui padėti“ tikintieji taip pat taip pat išreiškia vienybę su Šventuoju Sostu.

Popiežius Pranciškus pirmadienį, birželio 24 d., paskyrė arkivyskupą Georgą Gänsweiną apaštališkuoju nuncijumi Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Popiežius Pranciškus žinioje aštuntajai Pasaulinei vargstančiųjų dienai, minimai maldai skirtais pasirengimo 2025 metų jubiliejui metais, kviečia skirti didesnį dvasinį dėmesį vargstantiesiems. Jiems reikia Dievo, bet taip pat ir mūsų, kad vargstantiesiems būtume konkretus Dievo artumo ir įsiklausymo ženklas. Žinios tekstą ketvirtadienį, birželio 13 d., paskelbė paties popiežiaus vadovaujama Romos kurijos Evangelizacijos dikasterija.

Šiandien, birželio 6 d., Šventasis Tėvas Pranciškus Šiaulių vyskupu koadjutoriumi paskyrė Vilniaus arkivyskupijos vyskupą augziliarą Darių Trijonį.

Vyskupas Darius Trijonis gimė 1973 m. balandžio 21 d. Telšiuose.

Su juo, šventaisiais bus skelbiama dar keturiolika palaimintųjų ir kankinių, vyrų ir moterų. Dekretus dėl palaimintųjų užtarimu įvykusių stebuklų ir kitų Dievo tarnų krikščioniškųjų dorybių herojiškumo bei kankinystės ketvirtadienį, gegužės 23 d., paskelbė Šventųjų skelbimo dikasterija, be minėtųjų dekretų pranešusi ir apie kitas popiežiaus patvirtintas kanonizacijas.

Tikėjimo mokymo dikasterija paskelbė naujas normas dėl tariamų arba galimų antgamtinių reiškinių tyrimo, taip pat dėl tikinčiųjų, susiduriančių su tokiais reiškiniais, sielovadinio palydėjimo. Naujos normos įsigalios Sekminių iškilmės dieną, gegužės 19-ąją.

Jubiliejinės piligrimystės, malda šventovėse ir gailestingumo darbai – tai trys būdai, kuriais tikintieji galės gauti 2025-ųjų Šventųjų metų visuotinius atlaidus sau patiems arba juos skirti mirusiems artimiesiems.

Vyriausybė penktadienį posėdyje Konstantinopolio patriarchato stačiatikiams perdavė patalpas Vilniuje.

Kaip BNS nurodė Kultūros ministerija, religinei bendruomenei dešimčiai metų perduotas Antakalnyje esantis administracinis daugiau kaip 300 kv. metrų pastatas ir pagalbiniai statiniai.

Ketvirtadienį Šv. Petro bazilikoje koncelebruotomis Mišiomis baigėsi nuo pirmadienio vykęs tarptautinis sinodinis klebonų susitikimas. Prieš tai, ketvirtadienio rytą, klebonų susitikimo dalyvavus priėmė popiežius Pranciškus. Bažnyčiai Lietuvoje susitikime atstovavo Krekenavos klebonas kun. Gediminas Jankūnas.

Po savaitės, ateinantį ketvirtadienį, gegužės 9 d., per Šeštines, popiežius paskelbs Šventųjų 2025 m. bulę, kurioje pristatys pagrindinius jubiliejinių metų tikslus ir renginius. Kai kuriuos pasirengimo jubiliejui aspektus paminėjo arkivyskupas S. Fisichella balandžio 30 d. susitikime Romoje su spaudos atstovais.

Brangūs broliai ir seserys!

Pasaulinė maldos už pašaukimus diena kasmet kviečia mus apmąstyti brangią pašaukimo dovaną, kurią Viešpats skiria kiekvienam iš mūsų, savo ištikimai keliaujančiai tautai, kad galėtume dalyvauti jo meilės plane ir įkūnyti Evangelijos grožį pagal skirtingą savo gyvenimo statusą.

„Pamaldumas Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai iš esmės yra ne kas kita, kaip pamaldumas meilei, kurią Dievas mums rodo per Jėzų“, – rašo popiežius Pijus XII enciklikoje „Haurietis Aquas“, skatinančiai praktikuoti šį pamaldumą. Šiais metais vienas iš istorinių šio pamaldumo centrų – Švenčiausiosios Širdies šventovė Burgundijos mieste Paray-le Monial – kviečia kartu minėti 350 metų jubiliejų, kuris jau prasidėjo.

Vis dažniau krikščionys dėl savo išpažįstamo tikėjimo susiduria su diskriminacija bei patyčiomis tiek darbo vietose tiek viešoje erdvėje. Šis procesas vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje iki šiol krikščioniškomis laikytų šalių.

Dželos mieste, Sicilijos saloje, Atvelykio sekmadienį, kurį katalikų pasaulyje jau tapo įprasta vadinti Dievo Gailestingumo sekmadieniu, ir minint Maldos metus, prasidėjo Gailestingojo Jėzaus ikonos tarptautinė piligrimystė „Peregrinatio Misericordiæ“, kuri, pasak jos sumanytojų, keliaus po visą pasaulį ir truks beveik dešimtmetį.

Konstantinopolio patriarchatui pavaldūs stačiatikiai šeštadienį Vilniuje rengia pirmąjį dvasininkų ir pasauliečių susirinkimą – Lietuvos egzarchato asamblėją.

Balandžio 8 d. paskelbta Tikėjimo mokymo dikasterijos deklaracija „Dignitas infinita“. Dokumentą, kuriame kalbama apie žmogaus orumą ir apie mūsų laikais dažnus jo pažeidimus, apžvelgia Šventojo Sosto komunikacijos dikasterijos redakcijų direktorius Andrea Tornielli.

Didžiojo ketvirtadienio, kovo 28 d., pavakare popiežius Pranciškus aplankė Romos Rebibbia moterų kalėjimą, susitiko su bausmes atliekančiomis moterimis ir kalėjimo personalu, vadovavo Paskutinės vakarinės Mišioms.

Per gavėnią mes buvome pagrindiniai veikėjai. Tada buvo mūsų maldos, aukos, atgailos laikas, o šią savaitę pagrindinis veikėjas yra Jėzus. Per gavėnią klausėme savęs, ką galime padaryti dėl Dievo, o šią savaitę su nuostaba kontempliuojame, ką Dievas padarė dėl mūsų.

Per audienciją Šventųjų skelbimo dikasterijos vadovui popiežius nurodė paskelbti dikasterijos pastaruoju metu parengtus dekretus dėl Bažnyčios kankinių, Dievo tarnų ir tarnaičių herojiškų dorybių ir stebuklų pripažinimo.

Kovo 19-ąją – popiežiaus Pranciškaus tarnystės iškilmingos pradžios 11-ųjų metinių dieną – Europos ir Amerikos knygynuose pasirodys knyga „Life. Mano istorija istorijoje“. Tai popiežiaus Pranciškaus autobiografija, kurią parašyti jam padėjo italas žurnalistas Fabio Marchese Ragona. Ketvirtadienį italų spaudoje buvo paskelbtas knygos anonsas su keliomis ištraukomis.

„Kas yra malda? Tiek daug iš mūsų turi tokias sustingusias maldos sampratas, kad įstumia save į labai nuviliantį, sumaištį keliantį ir visai nenaudingą akligatvį. Štai mano apibrėžimas: malda yra sielos ir Dievo bendravimo linija. Iš tiesų, tarp Dievo ir kiekvienos gyvos būtybės yra ryšio linija. Jei jį nutrūks, mes nustosime egzistuoti. Būtent Dievo gyvenimas mumyse palaiko mūsų egzistenciją“, – rašo australė benediktinė Hilda Scott OSB.

Kovo 13 dienos bendrojoje audiencijoje, kuri sutapo su Pranciškaus išrinkimo išrinkimo 11-osiomis metinėmis, popiežius sveikino Šv. Petro aikštėje buvusias piligrimų grupes, tarp kurių – karmeličių misionierių kapitulos nares ir Italijos karinio jūrų laivyno mokyklos kadetus. Popiežius paskatino gražiems gavėnios gestams, bet visų pirma – meldė už karų aukas.

Arkivyskupas Petaris Antunas Rajičius, Apaštališkasis nuncijus Lietuvoje nuo 2019 m. birželio 15 d., pirmadienį, kovo 11 dieną, paskirtas naujuoju nuncijumi Italijos Respublikoje ir San Marino Respublikoje.

Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios sinodas paskelbė vasario 24-ąją – antrąsias didelio masto Rusijos invazijos į Ukrainą metines – Maldos ir pasninko už Ukrainos pergalę ir teisingą taiką diena.

Interviu su albanų kardinolu, kurį popiežius Pranciškus trečiadienio bendrojoje audiencijoje įvardijo kaip „gyvąjį kankinį“, dėkodamas jam už liudijimą ir tarnavimą Bažnyčiai: „Šventojo Tėvo pagerbimas yra gėlė visai Bažnyčiai“.

Vasario 19 dieną, pažymi Vokietijos katalikų žiniasklaidos priemonės, liko šimtas dienų iki Katalikų dienų, vieno iš didžiausio ir tradicinio katalikiško sambūrio, kurio tradicija tęsiasi nuo 1848 metų ir kurios įkvėpė daug iniciatyvų Bažnyčioje Vokietijoje. Šiemet Katalikų dienos vyks Tiuringijos žemės sostinėje Erfurte, jos prasidės gegužės 29 ir tęsis iki birželio 2-osios.

Lietuva šią savaitę skyrė po vienodai lėšų Maskvos patriarchatui pavaldžiai Lietuvos stačiatikių arkivyskupijai ir neseniai įsisteigusiam Konstantonopolio patriarchato egzarchatui – abi bendruomenės gavo po 77,6 tūkst. eurų.

Tai numatyta finansų ministrės Gintarės Skaistės pirmadienį pasirašytame įsakyme dėl lėšų paskirstymo tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų vadovybėms.

Italijos katalikų interneto svetainių administratorių asociacijos prezidentas Fabio Bolzetta apžvelgia Šv. Pranciškaus Salezo pranašiškas nuorodas, kaip krikščionims gyventi didžių pokyčių laikais: „Svarbiausia – išgelbėti žmogų“.

Rengdamiesi Sinodui apie sinodiškumą ir jam vykstant pastebėjome, kad nepakankamai klausėmės moterų balso Bažnyčioje, pažymėjo popiežius. Kreipdamasis per naujo veikalo apie moters vaidmenį Bažnyčioje pratarmę, Pranciškus karštai paragino vyrus klausytis moterų, atkreipti dėmesį į moters perspektyvą, kad augtų abipusiškumas.

Buenos Airių arkivyskupas Jorge Ignacio Garcia Cuerva tikisi, kad popiežius Pranciškus aplankys gimtąją Argentiną. „Žmonės nori susitikti su savo ganytoju. Mes visi jo laukiame“, – Vatikano radijui duotame interviu sakė arkivyskupas.