Susitikimai, bendra malda, Dievo žodžio ir vienas kito klausymasis padėjo iš naujo atrasti tai, kas mus vienija Kristuje, kad, keliaudami kartu, būtume gera dirva. Kad liudytume, kad įmanomas kitoks buvimo kartu būdas, rašo Paolo Ruffini, Šventojo Sosto komunikacijos dikasterijos prefektas, trumpai apžvelgdamas ką tik pasibaigusį sinodinį susitikimą. 

Jėzaus palaiminimai yra pažadas, išsipildantis, kai pasirenkame Evangeliją ir jos logiką. Tai šventumas, apie kurį kalba Jėzus. Šventumas, kuris realizuojamas ten, kur esame pašaukti gyventi…

Jeruzalės katalikų patriarchato krikščionys, kviečiami popiežiaus ir savo vyriausiojo ganytojo – lotynų patriarcho kardinolo P. Pizzaballa, taip pat Pranciškonų kustodijos, kuri yra viena iš pagrindinių Šventosios Žemės religijų taikos sergėtojų, penktadienį, spalio 27 d., kartu su Visuotine Bažnyčia meldėsi, pasninkavo ir atgailavo už taiką Ukrainoje, Izraelyje ir Palestinoje bei visame pasaulyje. 

Dievo ir artimo meilė yra neatskiriamos viena nuo kitos, sakė popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienį prieš „Viešpaties angelo“ maldą kalbėdamas apie Mišių Evangelijoje skambėjusį svarbiausią Dievo įsakymą: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą visa širdimi, visa siela ir visu protu. Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mt 22, 37. 39).

Vyskupų sinodo dalyviai, užbaigdami keturias savaites Vatikane vykusią asamblėją, paskelbė Laišką Dievo tautai – visai Bažnyčiai skirtą glaustą šio Sinodo etapo ataskaitą. 

Trečiadienį po pietų per Vyskupų sinodo posėdį, per kurį buvo balsavimu patvirtintas Laiškas Dievo tautai, popiežius Pranciškus pasidalijo svarstymais apie tai, kas yra Dievo tauta.

Spaudos pranešimai apie Vladimiro miesto kapinėse Rusijoje sugriautą memorialą Stalino represijų aukoms susilaukė platesnio dėmesio. Apie Šventojo Sosto ir Visuotinės Bažnyčios gyvenimo realijas įvairiomis kalbomis informuojanti svetainė „Il Sismografo“ pasidalijo LRT pranešimu anglų kalba apie arkivyskupo M. Reinio atminimo išniekinimą Rusijos Federacijoje.

Spalio 25 dienos bendrojoje audiencijoje popiežius Pranciškus tęsė katechezių ciklą apie apaštalinį uolumą ir klausytojams pristatė du įžymiuosius, ypač Rytų tradicijoje, brolius, nusipelniusius „slavų apaštalų“ titulo: tai šventieji Kirilas ir Metodijus, gimę IX amžiuje Graikijoje, atsisakę politinės karjeros, kurią jiems būtų užtikrinusi jų kilmė, ir pasirinkę vienuolinį kelią. Vis dėlto jų svajonė apie nuošalų gyvenimą ilgai netruko.

Trečiadienio bendrojoje audiencijoje, po katechezės apie šventuosius brolius Kirilą ir Metodijų, popiežius Pranciškus dar kartą kreipėsi į susirinkusius šv. Petro aikštėje maldininkus ir jį girdinčius per komunikacijos priemones, primindamas karo žalojamą Šventąją Žemę, Ukrainą, dar kartą pakviesdamas prisidėti prie maldos už taiką. 

Maldos ir pasninko dienos, kuri bus švenčiama ateinantį penktadienį, spalio 27-ąją, paskelbimas atitinka popiežiaus Pranciškaus stilių ir primena šv. Jono Pauliaus II stilių, kuris panašiomis dramatiškomis aplinkybėmis kvietė visus krikščionis melsti taikos. Malda už taiką taip pat yra biblinė tradicija, pažymi kardinolas Ferdinando Filoni. Interviu su juo paskelbė italų katalikų dienraštis „Avvenire“.

1964 m. spalio 24 d., popiežius šv. Paulius VI suteikė Europos globėjo titulą šv. Benediktui Nursiečiui ir iš naujo konsekravo per karą sugriautą Montecassino benediktinų vienuolyną.

Šv. Benediktas Nursietis nesvarstė apie taiką tarp tautų, tačiau jo mokymas – Pax benedictina – yra puikus gidas, kaip tapti taikiu ir susitaikiusiu žmogumi. O toks žmogus tampa taikos šaukliu ir kitiems, pažymėjo popiežius Pranciškus rugsėjo mėnesį sveikindamas vieno ekumeninio susitikimo apie taiką dalyvius.

Paskutinės sinodo savaitės, skirtos iki šiol atlikto darbo sintezei, pradžioje, pirmadienį, spalio 23 d., į asamblėjos tėvus ir motinas kreipėsi australas teologas kun. Ormondas Rushas. Per pastarąsias tris savaites sinodo posėdžių salėje kelti klausimai labai dažnai buvo susijęs su tradicijos sąvoka. Tai tas pats klausimas, kuris buvo ir vienas pagrindinių Vatikano II Susirinkimo diskusijų klausimų.

„Turime pasiūlyti galimybių, dėl kurių verta gyventi, nes pagyvenę žmonės dažnai patiria didžiausią kančią – vienišumą“, – sako kun. Vincenzo Barbante, pristatydamas konferenciją apie galimybes sprendžiant vyresnio amžiaus žmonių poreikių problemas.

Romoje vyko konferencija „Silpnas pagyvenęs pacientas: strategijos kaip juo rūpintis“, kurioje diskutuota kaip integruoti, skatinti, padėti pagyvenusiems žmonėms. „Don Gnocchi fondo“ inicijuotas renginys ragina ieškoti kaip atsiliepti į šių pažeidžiamiausių žmonių poreikius. Kaip komentuoja kunigas Vincenzo Barbante, fondo slaugos institutų prezidentas, „pagyvenę žmonės turi gauti tokią pagalbą, kuri leistų jiems išlaikyti orią gyvenimo kokybę, susidūrus su sunkumais, būtina užtikrinti adekvačią, individualią jų priežiūrą“.

Sekmadienio vidudienį prieš „Viešpaties angelo“ maldą popiežius kalbėjo apie Mišių Evangelijoje skambėjusią garsiąją Jėzaus frazę: „Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“ (Mt 22, 21). 

Sekmadienį po „Viešpaties angelo“ maldos popiežius dar kartą išsakė savo susirūpinimą dėl to, kas vyksta Izraelyje ir Palestinoje. 

Sekmadienį, spalio 22 d., minimos Pasaulinės misijų dienos proga Šventojo Sosto Evangelizacijos dikasterijos žinių agentūra „Fides“ paskelbė statistinius duomenis apie Katalikų Bažnyčios narių ir sielovadininkų skaičių pasaulyje.

Šia tema Vyskupų sinodo asamblėjoje kalbėjo svečias iš Konstantinopolio Visuotinio Patriarchato Pisidijos metropolitas Jobas, vienas iš dvylikos asamblėjoje dalyvaujančių broliškų delegatų, atstovaujančių seseriškoms Bažnyčioms ir krikščionių bendruomenėms.

„Šiandien norėčiau jums kalbėti apie žmogų, kurio gyvenimo aistra buvo Jėzus ir patys vargingiausi broliai bei seserys“, – per spalio 18 dienos bendrąją audienciją sakė popiežius Pranciškus, tęsdamas katechezių ciklą apie apaštalinį uolumą ir pristatydamas šv. Karolį de Fuko (Charles de Foucauld), jo dvasinę Dievo patirtį, padariusią jį visų broliu.

Trečiadienį per bendrąją audienciją popiežius dar kartą išsakė susirūpinimą dėl labai rimtos ir vis blogėjančios padėties Gazos ruože. Pranciškus taip pat pranešė apie maldos ir pasninko už taiką iniciatyvą spalio 27 d. Romoje, prie kurios paprašė prisijungti visas katalikų vyskupijas, kitų konfesijų krikščionis, kitų religijų tikinčiuosius ir visus, kam rūpi taika.

Trečiadienį, spalio 18-ąją, Vyskupų sinodo darbo diena prasidėjo Mišiomis Šv. Petro bazilikoje prie sosto altoriaus, kurioms vadovavo Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.

Reikia tikėti, kad taika yra galima, patikino P. Parolin, Vatikano valstybės sekretorius, per vieną italų TV programą kalbėdamas apie Vatikano tarpininkavimo Palestinos ir Izraelio konflikte galimybes teroristinio smurto proveržio kontekste.

Maldos ir pasninko diena už taiką Šventojoje Žemėje – tai gražus visų krikščioniškų bendruomenių vienybės ženklas, pažymėjo spalio 17 dieną minimos taikos dienos išvakarėse jos sumanytojas kardinolas P. Pizzaballa, Jeruzalės lotynų patriarchas. Antradienio pavakare jis patriarchato Švč. Išganytojo katedroje Jeruzalės senamiestyje vadovaus Švenčiausiojo Sakramento adoracijai už taiką Šventojoje Žemėje.

Kardinolas Grzegorzas Ryšas (Grzegorz Ryś), Lodzės (Lenkija) arkivyskupas, šv. Jono Pauliaus II jubiliejaus proga paragino savo tautiečius ir visus, kuriems brangus lenkų kilmės popiežiaus mokymas, pagal jį atsiverti norui susitaikyti, atsisakyti susipriešinimo ir nueiti gailestingumo keliu iki galo. Lenkų kardinolas taip pat yra vienas iš dabar vykstančio Sinodo tėvų.

Šventosios Žemės krikščionys šį antradienį, spalio 17 d., paskelbė maldos ir pasninko už taiką diena. Sekmadienį popiežius Pranciškus paragino visus prie jos prisidėti. Pastarosiomis dienomis popiežius keletą kartų telefonu kalbėjosi su vienintelės katalikų parapijos Gazoje klebonu argentiniečiu kunigu Gabrieliu Romanelli.

Raginimas nebijoti atverti durų Kristui tebeaidi. Šv. Jono Pauliaus II popiežystės, vienos ilgiausių istorijoje, žinia tebėra girdima, sako buvęs jo asmeninis sekretorius, dabar 84 metų kardinolas S. Dziwiszas, Krokuvos arkivyskupas emeritas.

Šv. Pijaus X, popiežiaus, raginusio visą atnaujinti Kristuje, palaikų sarkofagas nuo pirmadienio, spalio 16 d., išstatytas tikinčiųjų pagarbinimui Paduvos (Veneto regionas, Italija) katedroje. Spalio 17 d. maldos vigilija prie šventojo popiežiaus kapo Paduvoje skirta taikai Šventojoje Žemėje maldos bendrystėje su Jeruzalės patriarchais, Romos vyskupu ir Visuotine Bažnyčia. 

Spalio 16-ąją kasmet minima Pasaulinė maisto diena, kuria siekiama atkreipti dėmesį į maisto stokos pasaulyje problemą. Spalio 16-oji – tai ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) įkūrimo (1945 m.) metinės. Šia proga popiežius Pranciškus parašė laišką FAO generaliniam direktoriui Qu Dongyu.

Dievas, būdamas meilė, iki galo gerbia mūsų laisvę. Jis siūlo save, tačiau savęs niekad neprimeta, pažymėjo popiežius, sekmadienio vidudienį Viešpaties Angelo maldos proga dalydamasis mintimis apie Jėzaus palyginimą XXVIII eilinio sekmadienio Evangelijoje.

Po sekmadienio vidudienio maldos ir palaiminimo popiežius išsakė skausmą dėl poslinkių Artimuose rytuose, pakvietė antradienį, spalio 17, prisidėti prie Šventosios Žemės tikinčiųjų pasninko ir maldos už taiką dienos. Popiežius, be to, kalbėjo apie Kalnų Karabacho krizę, sunkią pabėgėlių humanitarinę situaciją ir prašė apsaugoti armėnų šventoves ir vienuolynus, taip pat paminėjo Romos žydų bendruomenės deportacijų 80 metinių sukaktį spalio 16 d.

Spalio 14 dieną popiežius Pranciškus priėmė skalabrinų šeimos narius, kurie šeštadienį užbaigė kone savaitę trukusį tarptautinį seminarą apie savo įkvėpėjo – vyskupo Jono Krikštytojo (Giovanni Battista) Scalabrini (1839-1905) – dvasingumą. Seminaras surengtas metams po vyskupo paskelbimo šventuoju Šv. Petro aikštėje (2022 spalio 9 d.). Vyskupas yra vadinamas migrantų šventuoju, dėl savo begalinio rūpesčio XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios italų migrantais.