Seniūnų susitikime – nerimas ir viltis

      Antradienį vykusiame Mažeikių rajono savivaldybės seniūnijų seniūnų susitikimas su Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos viceprezidentu, kuris supažindino su naujovėmis, kurios laukia seniūnijų, kalbėjo apie seniūnijų tapimą biudžetinėmis įstaigomis ir kitais klausimais, kurie įžiebė diskusijas ir privertė sunerimti, kas laukia ateityje.

Skirtingos seniūnijos

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos viceprezidentas R. Bružas teigė, jog ši asociacija yra viena iš didžiausių savivaldos asociacijų, ir džiaugėsi, kad Savivaldybės vadovai geranoriškai priima ir gerai atsiliepia apie jas: „Turime daug ryšių, bendradarbiavimo sutarčių su policija, savivaldybių asociacijomis. Svarstant, rengiant bet kokį dokumentą, atsiklausiama seniūnų asociacijos, tačiau norint žinoti nuomonę ir ją pareikšti atsakingai, reikia išgirsti visų seniūnų nuomonę. Dabar tos nuomonės būna ne visada teisingos, nes su kuo susitinki arčiausiai, su kuo pasikalbi, pasitari, tokią nuomonę ir išsakai.“

Pasak R. Bružo, seniūnijos nėra tokia įstaiga, toks darinys Lietuvoje, kad būtų vienodos. Šilalės seniūnijos vienija po 300 gyventojų, tai seniūnijos statusas gan mažas. Rietavo savivaldybėj seniūnijos yra visokios – nuo 600 iki 3000 gyventojų. Rietavo miesto – 6000 gyventojų, todėl statusai įvairūs ir skirtingos funkcijos.

Svečio teigimu, Vietos savivaldos įstatymas vienas, bet kiekviena savivaldybė sprendžia pagal savo galimybes. Tam šis įstatymas ir yra, kad savivaldybė daugelį dalykų spręstų pati. „Mūsų tikslas yra susitikti su kiekvienu rajonu ir man, antrą kadenciją einančiam viceprezidentui, norisi, kad visi seniūnai turėtų glaudų ryšį tarp savivaldybių, – sakė R. Bružas. – Iš tikrųjų kartais gretimose savivaldybėse vienoje tvarka vienokia, kitoje kitokia valant žiemos metu kelią, tvarkant asfaltą, ženklinant ar darant kitus darbus. Kaimyninių rajonų seniūnai turi skirtingai elgtis, o tas pykdo daugelį žmonių, kurie gyvena šalia, bet skirtinguose rajonuose.“

Norėtų rasti bendrą kalbą

Viceprezidento teigimu, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija norėtų rasti bendrą kalbą ir ir operatyviai sužinoti bendrą nuomonę teikiant Seimui projektus: „Tuo tikslu mes kartais ir norime rasti tokį greitą komunikabilų ryšį, kad galėtume susisiekti ir gauti tą nuomonę. Mažeikių rajono savivaldybės seniūnų yra vidutinis skaičius – 10 seniūnų. Asociacijos nariais iki 2010 m. šiame Žemaitijos krašte buvo visi seniūnai. Per 5–6 metus pasikeitė daug seniūnų. Vieni kitų nebepažįsta, vieni su kitais nebesusitinka. Būna sąskrydžiai ir sueigos organizuotos, norisi, kad vieni kitus žinotume, pažintume, bendrautume ir išspręstume kai kurias problemas.“

Gali tapti biudžetinėmis įstaigomis

Pasak R. Bružo, Vietos savivaldos įstatymas nuo 2017 m. sausio 1 d. pakeistas ir duoda galimybę seniūnijoms tapti biudžetinėmis įstaigomis, tai buvo vienas iš tikslų susitikti su kiekvieno rajono seniūnais ir sužinoti jų nuomonę, jų galimybes, taip pat sužinoti to rajono vadovų, administracijų nuomones: „Dėl galimybės tapti biudžetinėmis įstaigomis, žinoma, spręs vietos savivalda, Taryba ir Vidaus audito tarnyba, nes pagal įstatymą iki tol turi būti atliktas auditas. Tokiu atveju gal bus daugiau funkcijų deleguota. Priimtas toks Konkurencijos tarnybos įstatymo pakeitimas, kad biudžetinėms įstaigoms reikia funkcijas derinti su Konkurencijos tarnyba. Nauji Seimo nariai susirinkę gal pamatys, kad tai ne visiškai teisinga, nes bet kokią paslaugą suteikiant reikia turėti licencijas ir derinti su Konkurencijos tarnyba. Tai viena iš naujausių Prezidentės pasirašytų Vietos savivaldos įstatymo pataisų, kuri tam tikra prasme bus rakštis seniūnijų veikloje. Praėjusią savaitę mums teko dalyvauti susitikime su Vidaus reikalų ministerijos atstovais, kurie aiškino ir bandė pabrėžti šito įstatymo pakeitimus dėl biudžetinės įstaigos statuso suteikimo, dėl Gyvenamosios vietos įstatymo pasikeitimų. Nuo 2017 m. kai kurie dalykai turėjo įsigalioti. Aš manau, kad Vidaus reikalų ministerijos atstovai turėtų išaiškinti kiekviename rajone.“

R. Bružo teigimu, seniūnija kaip biudžetinė įstaiga turi galimybę teikti paslaugas ir viešųjų paslaugų kiekis išauga dar labiau, tačiau Konkurencijos tarnybos įstatymas atsirado negeroje vietoje ir negeru laiku, nes tampant seniūnui biudžetinės įstaigos vadovu, užkerta kelią teikti paslaugas, turi būti Konkurencijos tarnybos leidimas, tai nonsensas. Turint savo traktorėlį gali daug pigiau pasidaryti, bet čia savivaldybės taryba turi deleguoti funkciją: „Asociacijos nuomone, turi būti Savivaldybės tarybos priimti nutarimai ir reikia kreiptis į Seimo narius, kad šitą pataisą kažkaip pakeistų. Kažkoks nesusipratimas išeina. Kuo labiau mes einame į savivaldą, artiname paslaugą prie žmogaus, tuo labiau tą paslaugos teikėją įrėminame į rėmus, kad nebeužtenka nė apsisukti. Reikia siūlyti per kadenciją Seimas priimtų vienodus įstatymus, vienodas funkcijas. Mažeikiai turi galimybę tapti biudžetine įstaiga, bet, pavyzdžiui, Sedos neįsivaizduoju, jei jiems nebus deleguota daugiau funkcijų su pinigais. Šitokiam miestely negalėtų ir neturėtų būti didelio noro tapti biudžetine įstaiga. Nėra prasmės tapti, jei neturite jokio komunalinio ūkio. Plėstis nėra prasmės. Vienintelis šansas – samdyti. Taryba turėtų duoti atitinkamus asignavimus samdymui, bet vėlgi biudžetas kada skylėtas, sunku to tikėtis. Gal naujoji vyriausybė atkreips dėmesį į regionų plėtrą.“

Problema – viešieji darbai

Susitikime seniūnai kėlė klausimą dėl viešųjų darbų. Pasak asociacijos viceprezidento, tai vienas diskusinių klausimų. Nuo Naujųjų metų nebelieka viešųjų darbų programos, kurioje seniūnijos dalyvaudavo per Darbo biržos teikiamus projektus, tačiau kas bus toliau, niekas negali pasakyti. „Šita programa bus, bet kitokios formos. Savivaldybės turės dalyvauti konkurse,teikti paraiškas, bet Darbo birža turėtų pati išplatinti kažkokį pranešimą, nes laiko liko nedaug. Seniūnijoje priimdavau 59 žmones per metus. Pastaruoju metu nebebuvo iš ko rinktis. Ta programa turėtų būti kažkaip kitaip išdiskutuota. Darbo biržos kviesis ir čia ko gero reikėtų respublikinės Darbo biržos nuomonės, nes jie iki šiol tyli. Mūsų asociacija bandė rasti bendrą kalbą, tačiau jie vis tempė laukdami naujos vyriausybės, gal bus kokių pakeitimų, – aiškino R. Bružas. – Seniūnijoms be viešųjų darbų programos išgyventi būtų ko gero labai labai sudėtinga. Daugelis išsakė nuomonę, kad būtų įvesti darbininkų etatai, kur 40 proc. prisidėdavo savivaldybė. Toliau eina kalba, kaip būtų, ar tai būtų metinis etatų skaičius, ar tai būtų sezoninis, tai turėtų spręsti konkreti savivaldybė. Seniūnų asociacija šituo klausimu labai žingeidi. Deja, iš Darbo biržos neturime jokio oficialaus atsakymo. Reikia tikėtis, kad artimiausiu metu tą informaciją turėsime.“

Mažeikių miesto seniūnas Šarūnas Armonas teigė, jog per metus priimta 200 darbuotojų, tačiau kokiu principu tai daroma, neaišku, iš valdžios girdima, jog bus sprendžiama: „Per 3 metus priėmėme ir atleidome 10300 žmonių. Įsivaizduojat, koks skaičius. Įstatymas nereglamentuoja to dalyko. Dabar bus biudžetinė įstaiga ir krūva klausimų. Vėl kybosim ore. Ateina sergantys, nei inventoriaus duoti, nieko, tik šluotą. Atsakomybė už žmogų. Pašalpiniai ateina, o jeigu nelaimingas atsitikimas, reikės atsakyti galva. Jeigu tapsime biudžetine, bus sudėtinga.“

Šerkšnėnų seniūnijos seniūnė kėlė klausimą dėl įstatymų. Pasak jos, visi įstatymai atidėti, o Viešųjų darbų įstatymas įsigalios nuo sausio 1 d., ir niekas nežino, kaip reikės dirbti: „Jau turėjome būti išdiskutavę, kaip dirbsime, o dabar dar įstatymiškai nežinome, kaip bus. Konkurencijos tarnybos įstatymas suglumino visiškai.“

Pasak svečio, seniūno funkcija ne tik administruoti, nes jei tų paslaugų nesuteiks seniūnas, nesuteiks niekas: „Jeigu neprisiimsite žmonių iš viešųjų darbų, tai gatvės, skverai ar šaligatviai bus nevalyti arba reikės labai didelių pinigų, kad galėtumėte pasamdyti. Ta nuomonė asociacijos išsakyta ne tik žodžiu, bet ir raštu. Nebėra kam tvarkytis.

Nieko negali

Viceprezidento teigimu, seniūnijos labai skiriasi pagal joms deleguotas funkcijas: „Utenoj seniūnas turi tik rašiklį ir net su juo negali veiksmų atlikti. Tauragėje viską gali daryti. Iki šiol galėjo, nuo 2017 m. nebegalės.“

Pasak Viekšnių seniūnijos seniūno Kornėlijaus Kryžiaus, seniūnijos darbas dabar toks, kad atėjai, žmogus kreipėsi, popieriuką išrašei ir viskas: „Apšvietimo negalima, gatvių negalima, kapinių negalima tvarkyti. Nieko negalima. Tik yra tam, kad kažkoks administracinis vienetas arčiau žmogaus ir viskas. Seniūnaičiai irgi tokie žmonės, kad yra tik patariamasis balsas, daugiau negali nieko.“

R. Bružo teigimu, yra skirtingas požiūris į Vietos savivaldos įstatymą iš seniūnaičių, bendruomenės, seniūnijos pozicijų: „Bendruomenės – visi gyventojai, kurie toje vietoje gyvena. Asociacijos negali šnekėti visos bendruomenės vardu. Be seniūnaičių nefunkcionuoja seniūno institucija. Turit apsispręsti, ar jūs norite tapti biudžetine įstaiga. Pagal naująjį įstatymą tampame neįgalūs, apvertė viską aukštyn kojomis.“

Išrinktas atstovas

      Savivaldybių seniūnijų asociacijai priklausantys rajono seniūnijų seniūnai išrinko savo atstovą, kuriuo tapo Viekšnių seniūnas K. Kryžius.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode