Vieno mažiausių Lietuvos miestų – Smalininkų – bendruomenė skaičiuoja jau tryliktus metus. Bendruomenės pirmininkės Vandos Stonienės teigimu, jei ne tamprūs miestelėnų santykiai, Smalininkai jau seniai galėjo išnykti iš Lietuvos žemėlapio. Vietosgyventojaiburiasi bendroms šventėms, darbams, projektams,rūpinasi savo ir aplinkinių saugumu.
Bendruomenės centras organizuoja renginius, kviečia išsibarsčiusius smalininkiečius į gimtinę, skatina bendravimą tarp skirtingų kartų, ragina gyventojus rūpintis savo aplinka. Anot V. Stonienės, prie bendruomenės veiklos prisideda ne tik mieste gyvenantys, bet ir svetur išvykę smalininkiečiai, „nes jų širdys liko čia“.
„Yra tokių bendruomenės narių, kurie kažkada gyveno Smalininkuose arba buvo su jais susiję. Dabar jie gyvenaAnglijoj, Vokietijoj, Amerikoj ar kažkur kitur, bet vis tiek laiko save smalininkiečiais ir nori būti bendruomenės nariais.Jiems svarbu, kas vyksta Smalininkuose, jie pasiruošę prisidėti idėjomis, veikla, finansine parama. Tokia įvairi bendruomenė – atvira ir supratinga“, - teigė V. Stonienė.
Kasmet smalininkiečiai drauge mini valstybines šventes,žvejų ir medžiotojų šventę, visikartu ėjo dešimt tūkstančių žingsnių. Bendruomenei artimos patriotizmo ir aplinkos saugojimo idėjos: rengiama karinė-edukacinė stovykla „Sakale, lėk“, praktinė stovykla„Aš prižiūrėsiu tave, ąžuole“.
Žiemą pasitinka pilietiška dvasia
Pilietiškumas yra bendruomenės varančioji jėga. „Jeigu žmonės nejaustų atsakomybės už aplinką, kurioje gyvena, tradicijas, kultūrą, jau seniai būtume ne vienas mažiausių, o išnykęs miestas.Saugome tradicijas ir kuriame naujas.Stengiamės užkirsti kelią susvetimėjimui, nes būtent jis yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės ieško geresnio gyvenimo kitur. Vertiname ir puoselėjame tai, ką turime“, - tvirtino V.Stonienė.
Pašnekovė pabrėžė, kaip svarbu vieningai veikianti bendruomenė. „Labiausiai džiaugiuosi tuo, kad visos organizacijos čia dirba išvien.Esame per maži, kad būtume vieni. Diskutuojame, kuriame, tariamės, o kartu pasiekti rezultatai džiugina. Nesipykstame, nes pyktis reikalauja daug jėgų ir rezultatas dažniausiai būna neigiamas“,- šypsojosi pašnekovė.
Artėjančios Šv. Kalėdos –smalininkiečių, ypač vaikų,susibūrimo proga. Eglutės įžiebimo šventę padeda rengti visosorganizacijos: mokyklos, kultūros centras, seniūnija, jaunimo klubas, finansiškai paremia miesto verslininkai.„Smalininkų gaspadinės šiemet keps obuolių pyragus, mokyklos – sausainius, virsim žolelių arbatą, vaišinsim svečius.AtvažiuosKalėdų Senelis su pulku zuikių,busdovanų,šokių, ratelių, dainų“, - vardijo bendruomenės pirmininkė.
Kuo šviesiau – tuo saugiau
Smalininkiečiai puoselėja ne tik žmogiškus ryšius, bet ir rūpinasi bendru turtu. Mieste„karščiausiuose“ taškuose įrengtos vaizdo kameros, planuojama jų įrengti dar daugiau. Nuolat budi ir bendruomenės nariai, kurie rūpinasi saugumu.
Svarbus objektas – elektros transformatorinė, pastatyta už miesto ribų, tačiau ne atokiai. Pro ją dažnai važiuoja automobiliai, eina žmonės, todėl greitai pastebima, jei kas negerai. „Tarkime, kartą po audros, pastebėjome, kad kabonutrūkęslaidas. Paskambinome ESO (AB „Energijos skirstymo operatorius“- red.), pranešėme. Operatyviai atvažiavo, pažiūrėjo, sutvarkė“, - pasakojo pirmininkė.
Jos teigimu, bendra tvarka gali būti palaikoma tik visos bendruomenės pastangomis. „Laikomės principo – kuo šviesiau, tuo saugiau. Nereikia laukti, kol kažkas kažką padarys. Reikia tiesiog nesudaryti sąlygų piktadarystėms“, - teigė ji. Pasak V.Stonienės, svarbu, kad jauni žmonės gerbtų save ir kitus, o vyresni mokėtų tinkamai bendrauti su jaunimu, rastų šiems suprantamą žodį.
Bendruomenės budrumas ne kartą pasitarnavo kaip saugos tinklas, padėjęs užkirsti kelią įvairioms nelaimėms. Akyli miestelėnai skambina bendruoju pagalbos telefonu, praneša apie įtartinus įvykius.
Svarbu nelikti abejingiems
Policija pastebi, kad pilietiški žmonės padeda užtikrinti saugesnę aplinką visiems gyventojams, o budriuose miesteliuose ir kaimuose nusikaltėliai vengia rodytis.
Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenimis, pernai Jurbarkas buvo vienas iš „pirmaujančių“ rajonų pagal vagysčių iš elektros tinklo įrenginių skaičių ir jų žalą bendrovei bei klientams. 2015-aisiais Jurbarko rajone vagišiai įvykdė 31 vagystę, žala siekė 15,5 tūkst. eurų. Per pirmąjį 2016 metų pusmetį iš transformatorinių alyva buvo vagiama penkiskart, dėl to rajone be elektros buvo likę per 70 namų ūkių.
Tiesa, Lietuvoje alyvos ir elektros linijų laidų vagiama vis mažiau. 2016 metais fiksuotų vagysčių skaičius – 5 kartus mažesnis nei 2015 metais ir net 8 kartus mažesnis nei 2014 metais. Per 2015-uosius įvykdytų vagysčių bendras nuostolis viršijo 116 tūkst. eurų.
Vagišiai Jurbarke ir jo apylinkėse daugiausiai gviešėsi transformatorinės alyvos. 2015 metais jos rajone pavogta apie 3,5 tonos. Išsiurbus izoliacinę alyvą iš transformatoriaus įrenginysdažnai sudega, tuomet nutrūksta ir elektros energijos tiekimas į žmonių namus. Pakeisti transformatorių ir atnaujinti elektros tiekimą užtrunka, tad svarbu būti akyliems ir pranešti apie įtartinus asmenis.
Pastebėjus ar įtarus vagystę iš elektros ar dujų tinklo, apie ją galima konfidencialiai pranešti ESO visą parą veikiančiu telefonu 1802, pasirinkus temą „Pasitikėjimo linija“.
Inga Kievišaitė
