Lapkričio 24 d. Pasvalio krašto muziejuje vyko mokslinė konferencija „Dvaras – artimas ir tolimas“, kurios metu apie Lietuvos dvarų istoriją, kultūrinius ir kasdienius įpročius ir kitas įdomybes kalbėjo įvairų sričių specialistai.
Konferencijoje dalyvavo Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams, humanitarinių mokslų dr. Zita Medišauskienė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Neringa Dambrauskaitė, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos Doc. dr. Laimutis Januškevičius ir Pasvalio rajono savivaldybės kultūros paveldo specialistas, muziejininkas Gražvydas Balčiūnaitis.
Kalbėjusieji tikino, kad iki šiol yra sunku nustatyti tikslų buvusių ir esamų dvarų skaičių, kadangi jie dažnai susijungdavo, bankrutuodavo, nyko ir vėl kūrėsi. XIX–XX a. pirmoje pusėje bajoriškos kilmės Lietuvoje gyvenusių aristokratų buvo apie 50 tūkst., o dvarų – apie 3 000. Dažniausiai dvarininkai buvo lenkų kilmės ir, nors daugelis jų nebuvo itin turtingi, žiemos mėnesiais neretame dvare vykdavo koncertai, poezijos vakarai, knygų ir žurnalų sklaida. Jie skleidė kultūrą ne tik tarp dvariškių, bet kartu šviesdavo ir į tuometinę prastuomenę. Kultūros sklaida buvo paremta politinėmis paskatomis, dvarai ir dvariškiai tarpusavyje varžėsi dėl savo įtakos susitikimuose ir politiniuose susirinkimuose.
Specialistai apibūdino kasdienį dvarų gyvenimą, aptarė Pasvalio krašto dvarų istoriją ir likimus, pateikė nemažai įdomios informacijos ir leido iš arčiau susipažinti su dvarų istorija Lietuvoje.
Pasvalio rajono savivaldybės administracijos informacija
