Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradedamos pirmosios statybos – sausio 18 d. čia bus įkasta simbolinė kapsulė, žyminti bendrovės „Ikarai“ trąšų gamyklos statybų pradžią. Iš viso į trąšų gamybos ir logistikos centrą per tris statybų etapus planuojama investuoti daugiau nei 3 mln. eurų. Pirmojo gamyklos etapo statybos darbų pabaiga numatyta liepos mėnesį. Generalinis statybos rangovas – „Conresta“.

Trakų gyventojus ir svečius neįprastoje vietoje – čiuožykloje ant Galvės ežero ledo priešais Trakų salos pilį – pasitinka naujovė. Tai du ant rogučių pritvirtinti įrenginiai „Sun eco“, kurie maitinami saulės baterija.

Nuo 2017 metų sausio 1 d. keičiasi mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą skaičiavimo tvarka, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės  nutarimu patvirtintomis Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis, savivaldybės privalo pasitvirtinti naujas rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikas.

Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos abiturientų ir alumnų dovana – Saulės laikrodis – puošia ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio saulės laikrodžių kolekciją.

Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) rekonstruos elektros skirstymo tinklą Kuršių nerijoje. Bendrovė iki 2021 metų atnaujins visas transformatorių pastotes ir aukštos įtampos (35 kV) elektros oro linijas pakeis požeminėmis kabelių linijomis. Tai leis reikšmingai padidinti elektros tiekimo patikimumą ir pagerinti saugomos teritorijos kraštovaizdį. Įgyvendinus projektą, elektros energija Kuršių nerijoje bus tiekiama ir skirstoma požeminiu tinklu.

Investicijas į eismo saugumą nuo 1 mln. iki daugiau nei 4 mln. eurų didinantis Kaunas pristatė ambicingą planą per 2017 metus neutralizuoti visus pavojingiausius taškus miesto gatvėse, kuriuose pastaraisiais metais įvyksta eismo nelaimės. Viešai paskelbtame „juodųjų dėmių“ žemėlapyje nuo šiol visi gali matyti, kaip ir kada bus patobulinta kiekviena avaringa vieta.

Vidaus reikalų ministerija skyrė finansavimą Kėdainių miesto upių – Nevėžio ir Smilgos – prieigų sutvarkymo projektui įgyvendinti. Tikimasi, kad ši į miesto viešųjų erdvių atgaivinimą nukreipta investicija padidins ūkinių veiklų įvairovę, pritrauks naujų investicijų ir padės išsaugoti pagrindinių ūkio sektorių potencialą.

Žiemojančių vandens paukščių apskaitos Lietuvoje tapo tradicine Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva siekiant ne tik planuoti žiemojančių paukščių apsaugą, bet ir įvertinti Vakarų Palearktikos vandens paukščių populiacijų gausą.

Po gaisro Radviliškio įmonėje, gaminančioje granules, praėjo trys mėnesiai, atšautos ekstremalios situacijos, tačiau Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) specialistai vis dar stebi situaciją ir tiria buvusius užterštus paviršinius vandens telkinius. Tyrimus inicijuoja ir Pakruojo savivaldybė. Tyrimams paimtas Petraičių tvenkinio dumblas.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė–Jonsson reiškia gilią užuojautą šeimai ir artimiesiems, mirus teatro režisierei Aurelijai Ragauskaitei.

„Netekome iškilios menininkės, ne vieną dešimtmetį Lietuvos teatruose spektaklius stačiusios ir lietuvišką dramaturgiją puoselėjusios režisierės, Valstybinio jaunimo teatro įkūrėjos Aurelijos Ragauskaitės. Režisierės indėlis į Lietuvos teatro meną itin svarus ir įvairiapusis“, – sakė Liana Ruokytė–Jonsson.

Alytaus pėsčiųjų ir dviračių tiltas oficialiai įtrauktas į Lietuvos rekordų sąrašą kaip aukščiausias pėsčiųjų ir dviračių tiltas. 38,1 m aukščio, 240,52 m ilgio ir 6,71 m pločio tiltą pastatė bendrovė „Alkesta“. Pėsčiųjų ir dviračių tiltas, jungiantis piliakalnį ir Pirmąjį Alytų su Senamiesčio kurortine dalimi, generalinei objekto rangovei UAB „Alkesta“  ir projektuotojų komandai iš UAB „Tiltų ekspertų centras“ atnešė auksą – objektas pelnė „Lietuvos metų gaminio 2016“ aukso medalį.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai ir valstybės įmonės „Regitra“ atstovai pastebi paskutiniu metu viešajame eisme didėjantį užsienio valstybių (dažniausiai – Vokietijos, Olandijos, Didžiosios Britanijos, Italijos ir kt.) registracijos numerio ženklais pažymėtų transporto priemonių skaičių. Be to, pastebima, kad dalis ne lietuviškų registracijos numerių vizualiai skiriasi nuo įprastai užsienio valstybėse išduodamų numerio ženklų. Dauguma jų būna atlikti lipnius simbolius užklijuojant ant metalo ar plastiko plokštelių arba simbolius išspaudžiant „šaltuoju būdu“.

Sutvarkius Rambyno regioniniame parke augančios Raganų eglės aplinką, šis unikalus gamtos paminklas tapo dar patrauklesnis lankytojams. Ją jau galės pamatyti ir neįgalūs žmonės.

    Į „Būdo žemaičių“ redakciją kreipėsi vienos Mažeikių garažų savininkų bendrijos pirmininkas, prašydamas padėti išsiaiškinti, kodėl bendrijai reikia mokėti už atliekų išvežimą, nors ši paslauga jai neteikiama: nėra konteinerių, todėl šiukšlės nevežamos.

     Sausio 13-ąją visa Lietuva minėjo Lietuvos laisvės gynėjų dieną. Prieš 26-erius metus stoję ginti nepriklausomybės, žuvo 14 lietuvių, tarp jų – dar 18-os sulaukę jaunuoliai, šeimų tėvai, sūnūs ir dukra. O kiek dar mirė nuo sužeidimų, šimtai nukentėjo nuo sovietų kulkų. Kiekvienai kartai Sausio 13-oji vis kitokia: vieni gyvena prisiminimais, kiti dėkoja tėvams už iškovotą laisvę, kiti pasiryžę tęsti tautos žygdarbį.

Labai džiugu, kad Švenčionėliuose jau šešerius metus yra entuziastų, mėgstančių ledo ritulį. Ledo ritulininkai savo jėgomis paruošė aikštelę varžyboms bei treniruotėms. Ir kaip niekad džiaugiasi lietuvišku šaltuku.

Baigėsi rekordiniais rezultatais maloniai nustebinusi 16-oji gerumo akcija senjorams „Susitikim prie kavos puodelio“.  Nemokama kava ir arbata senjorus šešias savaites vaišino net 71 įstaiga, padovanojusi senoliams net 9 tūkst. kavos puodelių. Be to, akcija gerokai išsiplėtė ir pritraukė naujų iniciatyvų – Nacionalinis dramos teatras akcijos pradžios dieną senjorams padovanojo nemokamą spektaklį, o vėliau už simbolinę kainą pasiūlė daugiau kaip 1000 bilietų į įvairius spektaklius.  Ankstesniais metais akcijoje dalyvavo 50 įstaigų ir išdalijo 6 000 kavos puodelių.

Šilalės rajone sausio 14 dieną oficialiai atidaryta Aukštagirės slidinėjimo trasa. Tai – pirmoji ir kol kas vienintelė profesionaliai įrengta slidinėjimo trasa Tauragės apskrityje. Ji įrengta Bilionių seniūnijoje ant Aukštagirės kalno, kur kviečia aktyviam poilsiui tiek mažus, tiek didelius. Įvairaus sudėtingumo 300 metrų ilgio trasos pritaikytos ne tik užkietėjusiems žiemos sporto mėgėjams, bet ir pradedantiesiems. Įrengti du keltuvai, padedantys pakilti į kalno viršūnę, ir atskiras multilifitinis keltuvas, pritaikytas vaikams ir šios sporto šakos naujokams. Čia taip pat įrengtas apšvietimas, veikiantis tamsiuoju paros metu, sniego patrankos, požeminė vandentiekio sistema bei visa kita reikalinga techninė įranga, inventorius.

Jurbarke, Kauno gatvėje, sausio 11 d. įvyko specialiosios paskirties automobilio, skirto gaisrams gesinti, perdavimo Jurbarko rajono priešgaisrinei tarnybai, ceremonija. Didele talpa pasižymintis naudotas JELCZ markės automobilis – Jurbarko rajono savivaldybės parnerio Ryno, Lenkijos miesto ir gminos dovana Jurbarkui.

Praėjusį penktadienį vyko Priekulės − Mažosios Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginys. Priekuliškiai pakvietė apsilankyti visus Keliaujančioje šviesoje kultūros stotyse – Šventvakarių Ėvės, Ernsto Vicherto, Miestelėnų, Reformacijos ir kitose.

Sausio 12 d. Pakruojo rajono savivaldybėje lankėsi Nebūk naivus kelyje sąjungos (NNKS) prezidentas Mindaugas Jonušas. Susitikime dalyvavo mero pavaduotojas J. Juozapaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas M. Senulis, jaunimo reikalų koordinatorė D. Samuitytė, Švietimo skyriaus specialistė V. Jaraitė, policijos, Atviro jaunimo centro atstovai.

Nuo praėjusių metų pavasario Drevernos mažųjų laivų uostu bei čia teikiamomis turizmo paslaugomis rūpinasi UAB „Hortivita“. Įmonė, laimėjusi Klaipėdos rajono savivaldybės skelbtą koncesijos konkursą, buvo paskirta šio uosto operatore. Jau vasarą čia virė turistinės vietovės gyvenimas: uoste buvo aptarnauti 154 laivai, apsilankė apie 43 tūkst. lankytojų.

Žiemiška Klaipėda kartu su gausia miesto bendruomene, garbingais svečiais ir tūkstantine šventės savanorių komanda, pradėjo simbolinę Kultūros sostinės metų kelionę. Drąsi, ryški, šviesi ir ryžtinga – tokia Klaipėda priėmė garbingą titulą, leisiantį dar aktyviau stiprinti kultūrinę miesto poziciją ne tik Lietuvos, bet ir Europos mastu.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai pas šiauliečius atklydusi stirniuką nuvežė ir paleido į mišką.

Šią savaitę vėl prisimename istorija tapusius 1991 metų sausio įvykius. Nesitiki, kad pralėkė jau 26 metai. Ta proga, pakalbinome kelis žmones, kurie pasidalino vis dar gyvais prisiminimais.

Sausio 11 d. Mažeikių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje atidaryta Lietuvos nacionalinės premijos laureato, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus, fotomenininko Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Lietuva 1988–1993 m. Sausio 13-ajai atminti“.

 Nebūk naivus kelyje  sąjunga (NNKS) prisijungė prie LR Prezidentės globojamos kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ir tapo jos dalimi.

Sausio 13-ąją mūsų šaliai minint Laisvės gynėjų dieną, Plungės miestas prisimena reikšmingą sukaktį – prieš 225 metus suteiktas Magdeburgo teises.

Istorikės dr. Jolantos Skurdauskienės teigimu, iki XVIII a. Plungė buvo nedidelė gyvenvietė su dvaru ir bažnyčia. Dar 1738 m. miestelį sudarė vos keliolika kiemų: 12 žydų ir 6 krikščionių sodybos. Per XVIII a. Plungė gerokai ūgtelėjo. Šio amžiaus pabaigoje miestelyje buvo per pusantro šimto apgyvendintų, mokesčius mokančių sklypų, vadintų dūmais.

Brazilijos karinio laivyno burlaivis „Cisne Branco“ (baltoji gulbė) iš Rio de Žaneiro – dar vienas egzotiškos šalies burlaivių lenktynių dalyvis, viešėsiantis šią vasarą Klaipėdoje.

„Cisne Branco“ – vienas iš įspūdingiausių „Tall Ships Races“ burlaivių, ištikimai tarnaujantis buriavimo tradicijų perdavimo jaunimui misijai, aktyviai dalyvauja burlaivių lenktynėse įvairiausiose pasaulio  šalyse.

Palanga maudynėmis jūros vandenyje netolimoje ateityje galės vilioti ne tik vasarą, bet ir šaltuoju metų laiku – trečiadienį Vyriausybė apsisprendė perduoti Palangos miesto savivaldybei jūros vandens siurblinę bei inžinerinius įrenginius, tai atveria galimybę ateityje tiekti jūros vandenį kurorte veikiančioms sveikatinimo, gydymo bei apgyvendinimo įstaigoms.