Paroda sėkmingai keliauja po Lietuvą

Mažeikiškis Virginijus Sungaila gerąja prasme stebina jo kūrybos kelią stebinčius, jį palaikančius žmones ir net didžiausius skeptikus. Autoriaus meninės fotografijos paroda „Atspindžiai vandenyje“ jau buvo eksponuota Visagine bei Tauragėje, o šiuo metu eksponuojama Joniškyje.

Vyrauja atspindys

Spalio 27 d. Joniškio J. Avyžiaus viešojoje bibliotekoje įvykusiame parodos pristatyme dalyvavo ir nuotraukų autorius, žurnalistas bei poetas V. Sungaila. Apie parodoje eksponuojamus darbus savo įspūdžiais ir pastebėjimais pasidalino Joniškio dailininkas Ignas Vilčiauskas: „Fotografijos šiltos, muzikalios, vyrauja pasteliniai tonai. Autorius jautriai mato ir fiksuoja gamtos reiškinius, gerai jaučia ritmą kompozicijoje, nėra bereikalingų detalių. Atspindžio fotografavimo būdas nėra naujas Lietuvos fotografijoje. Jį naudojo fotografai Virgilijus Šonta, Romualdas Rakauskas ir kiti, tačiau, skirtingai nei šie menininkai, V. Sungailos fotografijose vyrauja visas atspindys, o ne atspindžio fragmentas.“

Vakaro metu fotomenininkas ne tik kalbėjo apie pomėgį fotografuoti, bet ir skaitė savo kūrybą – eilėraščius iš 1999 m. išleistos knygos „Rudenio kosulys“ bei naujus eilėraščius iš ruošiamos spaudai antrosios poezijos knygos. Autoriaus jaunystės draugas Vidmantas Melenis renginį praturtino akustine muzika, pagrojo gitara savo bei kitų bardų melodijas.

V. Sungaila sutiko pabendrauti su laikraščio „Būdas žemaičių“ skaitytojais ir atsakyti į keletą klausimų.

  Kaip sutiko Joniškio žmonės ir kultūros bendruomenė?

  Kai su savo FB (facebook) draugais pradėjome kalbėti apie parodą, tai nesitikėjau, kad, kai apsilankysiu pirmą kartą Joniškyje, vienoje kavinėje manęs paklaus: „Kada bus paroda?“ Tada supratau, kad parodos laukiama. Buvau sutiktas šiltai. Nors fotografijos Joniškio bibliotekos stikluose turėjo būti iki lapkričio 9 d., bet, kadangi yra didelis susidomėjimas, tai manęs paprašė, kad jos pabūtų ilgiau. 

  Ar jau yra minčių ir temų naujai darbų serijai?

  Minčių visada yra, ir jų būna visokių. Dažniau stengiuosi fotografuoti atspindžius ir papildyti atspindžių kolekciją, bet yra ir kitokių fotografijų. Na, kad ir antys ar gėlės. 

Parodos jau suplanuotos iki kitų metų vasaros. Su Tauragės bibliotekos direktoriumi Sigitu Koncevičiumi galvojame mano fotografijas parodyti beveik visose Lietuvos bibliotekose, o lapkričio mėnesio pabaigoje paroda iškeliaus į Utenos kultūros centrą. 

  Meninė fotografija – nepigus malonumas. Kaip pavyksta rasti lėšų darbų paruošimui ir eksponavimui Lietuvoje?

  Turiu šeimą, vaikai daug padeda, yra bičiuliai, draugai. Man tik reikia atvežti, o daugiau viskas būna paruošta.

  Trumpai apie poeziją, kada galima tikėtis naujos knygos?

  Eilėraštis yra trumpas menas ir arba tu jame kažką pasakai, arba nepasakai. Poezija labai subjektyvu. Mano eilėraščiai trumpi, bet apie juos galima kalbėti ilgai ir daug. Tai galėsime padaryti, kai išleisiu knygą, o jos galima tikėtis tada, kai bus pinigų. Jau nebedaug liko, apie tūkstantis eurų ir galėsime pasikalbėti apie poeziją. 

  Ką bendro turi poezija ir fotografija?

  Jausmai – tai bendras vardiklis poezijoje ir fotografijoje. Žodžius ir fiksuojamą vaizdą turi jausti tiesiog savo kūnu. Galiu pasakyti, kad tai turi būti duota iš aukščiau.

  Ko norėtum palinkėti sau, kaip kūrėjui - menininkui?

  Norėčiau palinkėti ir sulaukti, kad mūsų rajono vadovai ir žmonės, atsakingi už kultūrą, vieną kartą suvoktų, atsibustų ir suprastų, kad mes niekada nebūsime įdomūs su tokia kultūra, kokia dabar skleidžiama. Aš pasigendu diskusijos ir labai pritariu Sigito Kakčio mintims, išsakytoms paskutiniame rajono Savivaldybės tarybos posėdyje apie mūsų rajono kultūros visišką nesusipratimą. Ne veltui Mažeikiuose egzistuoja kažkoks sambūris pavadinimu „Vamzdiec“. Jei pakeisime pirmąsias kelias raides, bus labai aišku, kas laukia mūsų rajono kultūros. Vis naiviai tikiu, kad valdžia praregės. O man viskas gerai. Tiesiog kuriu ir tiek.

Vytas ALEKNAVIČIUS

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode