Nikaragvoje uždraustos viešos velykinės procesijos

proceDanieliaus Ortegos režimas, valdantis Nikaragvą, nesiliauja ieškojęs progų įgelti Katalikų Bažnyčiai, vienai iš didesnių visuomenės jėgų, kurios jis negali palenkti taip, kaip palenkė teisėsaugą, parlamentą ar kariuomenę. Vienas iš paskutinių režimo žingsnių – viešų gavėnios ir Velykų procesijų uždraudimas.

Įvairios krašto vyskupijos ir parapijos pranešė, kad jas aplankė policijos pareigūnai ir nurodė, kad šiais metais draudžiamos tradicinės procesijos miestų ir gyvenviečių gatvėmis, labai populiarios tiek Nikaragvoje, tiek kitose Lotynų Amerikos šalyse. Išimtis suteikiama bažnyčioms, kurios turi uždarą ar aptvertą teritoriją.

Netrūksta parapijų, kurios garsėjo itin spalvingomis procesijomis, sutraukiančiomis daugybę žiūrovų. Tokios procesijos rengiamos ne vien Velykų savaitę, bet ir kiekvieną gavėnios penktadienį. Opozicinė interneto svetainė www.confidencial.digital surinko pranešimus iš įvairių parapijų apie procesijų atšaukimą. Kai kurios parapijų bendruomenės jau buvo suplanavusios procesijas pirmąjį gavėnios penktadienį – vasario 24-ąją, įsigijusios gėlių ir atlikusios visus kitus parengiamuosius darbus, kai gavo nurodymą jas atšaukti. Interneto svetainėje cituojamas vienas parapijietis, kuris taikliai pastebi, kad režimas tarsi vėl stengiasi įkalinti Kristų, panašiai kaip prieš du tūkstančius metų. Nors tradicinių procesijų atšaukimas sukėlė kartėlį, parapijų klebonai pabrėžė, kad gavėnios metas ir visos jos išraiškos, taip pat procesijos, turi padėti vidiniam atsivertimui.

Galima priminti, kad Katalikų Bažnyčios gyvenimo slopinimas Nikaragvoje vyksta jau daugelį mėnesių – buvo uždraustos ir uždarytos įvairios katalikiškos komunikacijos priemonės, oficialiais ir neoficialiais būdais pagrasinta drąsiau kalbantiesiems, surengtas parodomasis teismas Matagalpos vyskupui Rolandui Alvarezui ir kone dešimčiai kitų jo vyskupijos narių už tariamą sąmokslą prieš valstybę ir netikrų žinių skleidimą. Matagalpos vyskupijos atstovų grupei buvo paskirtos didelės – 10 metų – įkalinimo bausmės. Netrukus po nuosprendžio jie buvo ištremti, kartu su keliais kitais anksčiau areštuotais kunigais ir seminaristais, iš jų atimta pilietybė ir uždrausta sugrįžti į Nikaragvą. Kai vyskupas Rolandas Alvarezas, taip pat įtrauktas į tremtinių sąrašą, pareiškė, kad atsisako savo noru palikti savo vyskupiją ir savo šalį, režimas suskubo atsikeršyti – po paros buvo paskelbta, kad jis nuteisiamas 26 metų įkalinimo bausme ir siunčiamas į labai prastos reputacijos kalėjimą. (RK / Vatican News)

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode