2022 m. spalio pabaigoje prieglobsčio Italijoje prašė 103 161 žmonių. 

Gruodžio 14 dienos bendrojoje audiencijoje popiežius sveikino piligrimų ir maldininkų grupes, tame tarpe italų savanorius, mininčius savo nacionalinę dieną, priminė Šv. Kryžiaus Jono, Bažnyčios mokytojo, iš tiesų didelio dvasinio mokytojo liturginį minėjimą. Kalbėdamas apie Kalėdas, iki kurių liko visai nedaug, Pranciškus paragino jas švęsti kukliau, o kas sutaupyta – paskirti ukrainiečių reikmėms.

Gruodžio 14 dienos bendrojoje audiencijoje popiežius Pranciškus pratęsė katechezių ciklą apie dvasinę įžvalgą, be kurios sunku padaryti, ypač sudėtingose situacijose, teisingus pasirinkimus. Ankstesnėse katechezėse aptaręs tokiai įžvalgai svarbius veiksnius – maldą, savęs pažinimą, troškimus, gyvenimo knygą, nusivylimą ir paguodą, šio trečiadienio katechezėje Pranciškus kalbėjo apie budrumą.

Popiežius nori, kad Europa būtų taikos pasaulyje veiksnys, pasakė pirmadienį (gruodžio 12 d.) po popiežiaus audiencijos kadenciją bebaigiantis COMECE pirmininkas, kardinolas Jeanas-Claude’as Hollerichas. Audiencijoje daugiausiai kalbėta apie svarbą pasiekti, kad būtų nutraukta ugnis Rusijos kare prieš Ukrainą.

Rusijos agresija prieš Ukrainą nesiliauja. Karo pasekmės yra labai sunkios užpultos šalies gyventojams. Nors šiandien sunku įsivaizduoti, kad teisingą taiką įmanoma greit pasiekti derybų keliu, pastaraisiais mėnesiais kai kurie tarptautinės bendruomenės veikėjai ragino prisiminti 1975 m. Helsinkio konferenciją ir jos principus. Nuo to laiko įvyko daugybė pokyčių, dėl kurių sunku pakartoti panašias iniciatyvas, tačiau Helsinkio konferencija ir šiandien išlieka svarbi nuoroda.

„Sustabdykite karinius veiksmus, nustokite mus žudyti, tai bus pirmas žingsnis link tikros ir ilgalaikės taikos“, – taip ukrainiečiai atsako į rusų kalbas apie taikos derybas. Tai priminė ir Ukrainos graikų apeigų katalikų vadovas arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas, Kyjive susitikęs su keliais tarptautinių katalikiškų portalų žurnalistais, kurių kelionę į Ukrainą ir Lenkiją, vykusią pastarosiomis dienomis, surengė šių dviejų šalių ambasados prie Šventojo Sosto.

„Gvadalupės Švč. M. Marija per šias Mišias Šv. Petro bazilikoje trokšta susitikti su mumis taip, kaip ji susitiko su Jonu Didaku Tepejako slėnyje Meksikoje“, – pasakė popiežius pirmadienio (gruodžio 12 d.) pavakare aukodamas Gvadalupės Švč. M. Marijos iškilmės Mišias Vatikane.

Kalinamas Jonas Krikštytojas suabejojo, ar Jėzus yra „tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?“

2022 m. gruodžio mėn. 9 d., eidamas penkiasdešimt penktuosius savo gyvenimo metus, mirė Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės parapijos rezidentas kunigas Valerijonas Rima.

Velionis buvo gimęs 1968 m. sausio mėn. 2 d. Klaipėdoje, darbininkų šeimoje. 1986 m. baigęs Klaipėdos 10-ąją vidurinę mokyklą, iki 1988 m. tarnavo tarybinėje armijoje. Grįžęs metus dirbo kooperatyve „Siunta“, po to įstojo į Kauno Tarpdiecezinę kunigų seminariją, tačiau mokėsi 1989 m. atkurtoje Telšių kunigų seminarijoje. 1993 m. gegužės 30 dieną vyskupo Antano Vaičiaus Telšių katedroje buvo pašventintas kunigu.

Penktadienio rytą popiežius Pranciškus, Romos kurijos vadovai ir darbuotojai klausėsi antrosios popiežiaus namų pamokslininko kardinolo Raniero Cantalamessa OFM Cap. adventinės meditacijos.

2018 metų Nobelio taikos premijos laureato ir gydytojo ginekologo iš Kongo Demokratinės Respublikos Deniso Mukwege kasdienybė nėra romantiška – pagalba chroniško smurto aukoms, ypač moterims, prieš kurias buvo panaudotas seksualinio smurto ginklas. Parodęs ką tik gautas mečetėmis sužalotų kūnų nuotraukas, 67 metų gydytojas „Vatican news“ korespondentui išreiškė viltį, kad popiežiaus vizitas jo krašte nušvies šią dramą ir sužadins pasaulio reakciją. 

Ketvirtadienį (gruodžio 8-ąją) Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės proga, pagal seną Romos vyskupijos tradiciją, popiežius apsilankė prie garsaus Marijos paminklo miesto centre. Pakeliui į Ispanijos aikštėje esančią Marijos statulą, Pranciškus užsuko privačiai pasimelsti prie Marijos – Salus populi romani – atvaizdo Didžiosios Marijos bazilikos koplyčioje.

Gruodžio 8 d. vidudienį popiežius Pranciškus pasveikino į Šv. Petro aikštę susirinkusius romiečius, piligrimus ir turistus; prieš palaiminimą komentavo šią dieną švęstos M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės Evangeliją.

Jo vardas – Ramybės Kunigaikštis (plg. Iz 9, 5)

Brangūs broliai ir seserys,

Šie jau besibaigiantys metai tapo didelio išbandymo Europai ir visam pasauliui laiku. Įsiplieskęs karas Ukrainoje mums vėl priminė žmonijos dramą, kuri tūno žmogaus širdyje. Tai vidinis prieštaravimas – nors trokštame taikos ir ramybės, tačiau to siekiame leisdamiesi į karą. Giliausia šio suskilimo priežastis yra nepagarba mūsų Kūrėjui – Dievui ir jo iškiliausiam kūriniui – žmogui. Artėjančios Kalėdos vis naujai kviečia mus protu ir širdimi atminti Viešpaties dovanojamą žinią – „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų“ (Jn. 3, 16). Jėzaus Kristaus įsikūnijimo slėpinys žymi nuostabią Dievo iniciatyvą pasauliui. Jis, gimdamas žmogumi Betliejaus prakartėlėje, priminė, jog žmogus savyje nešasi Dievo paveikslą, dieviškumo žymę. Tai reiškia, kad pagarba kitam žmogui turi prilygti pagarbai, skiriamai Dievui. Nėra jokių priežasčių, jog besąlygiška pagarba žmogui galėtų būti sumenkinama. Ant tokios žmogaus orumo sampratos stovi Vakarų civilizacijos pamatas, čia slypi taikos tarp tautų pagrindas. Kai jis svyruoja – mąžta žmonių nuostaba Kalėdų žinia.

Jo vardas – Ramybės Kunigaikštis (plg. Iz 9, 5)

Brangūs broliai ir seserys,

Šie jau besibaigiantys metai tapo didelio išbandymo Europai ir visam pasauliui laiku. Įsiplieskęs karas Ukrainoje mums vėl priminė žmonijos dramą, kuri tūno žmogaus širdyje. Tai vidinis prieštaravimas – nors trokštame taikos ir ramybės, tačiau to siekiame leisdamiesi į karą. Giliausia šio suskilimo priežastis yra nepagarba mūsų Kūrėjui – Dievui ir jo iškiliausiam kūriniui – žmogui.

Popiežius pasigenda „gerų orų“, todėl jį labai padžiugino rabinų delegacijos iš Buenos Airių pasidalijimas nauja lyderystės ugdymo iniciatyva per vieną praėjusios savaitės audienciją, apie kurios eigą kiek vėliau pranešė Vatikano Spaudos salė.

Trečiadienio rytą per bendrąją audienciją popiežius Pranciškus tęsė katechezę apie dvasinės įžvalgos procesą ir šį kartą kalbėjo apie tai, kaip nustatyti, ar mūsų priimti sprendimai buvo teisingi. Turime dėmesingai stebėti mūsų sprendimų teisingumą patvirtinančius arba paneigiančius ženklus.

„Ratzingerio premiją priimu kaip padrąsinimą ne sau pačiam, bet ir teologinio darbo, kaip tarnavimo Dievo tautai, misijai Jėzaus Draugijoje ir, žvelgiant plačiau, Bažnyčioje. Ratzingerio premijos priėmimas yra proga padėkoti visiems, kurie daugelį metų mane įkvėpė ir drąsino mane teologinio darbo kelyje“, – sakė prancūzų jėzuitas Michelis Fedou SJ, gruodžio 1-ąją priėmęs premiją iš Pranciškaus rankų. 

2022 metų gruodžio 6 d. Panevėžyje, Šv. Juozapo globos namuose, eidamas šešiasdešimtpirmuosius savo gyvenimo metus, mirė kunigas Povilas Bartkevičius, Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos ilgametis vikaras.

Velionis buvo gimęs 1962 m. vasario 2 d. Petro ir Anelės Bartkevičių šeimoje, Anykščių r. Žiogų km., Skiemonių parapijoje. Mokėsi Skiemonių vidurinėje mokykloje nuo 1969 m. iki 1980 m.,įgijo vidurinį išsilavinimą.

Lapkričio 30 dieną Pietų Korėjos kino teatruose debiutavo ilgametražis kino filmas apie šv. Andriejaus Kim Tae-gono gyvenimą. Filmo pavadinimas – „Gimimas“ – siejasi su 200 metų korėjiečio šventojo gimimo jubiliejumi.

Popiežius pirmadienį ir antradienį (gruodžio 5–6 d.) dalyvauja Kardinolų tarybos posėdyje. Devyni tarybos nariai iš visų pasaulio žemynų yra pagrindiniai Romos vyskupo patarėjai visuotinės Bažnyčios valdymo klausimais.

II advento sekmadienio Evangelija mums pristato Joną Krikštytoją. Pasak evangelisto Mato, jis vilkėjo kupranugario vilnų apdaru, mito skėriais ir lauko medumi, nepaliaudamas kvietė atsiversti. Atrodo, kad tai griežtas, radikalus, gal net kietas ir baimę keliantis žmogus. Tad kodėl Bažnyčia kiekvienais metais Joną Krikštytoją siūlo kaip pagrindinį advento pakeleivį, gruodžio 4-osios vidudienio maldos susitikime Šv. Petro aikštėje klausė popiežius Pranciškus. 

Popiežius parašė laišką Marselio mieste, pietų Prancūzijoje, gruodžio 1–3 d. vykstančio Tarptautinio katalikiškojo ugdymo biuro surengto kongreso dalyviams.

Popiežiaus pasiuntinys į šv. Andriejaus liturginę iškilmę trečiadienį Fanare, Stambule, dalyvavo patriarchato globėjo iškilmės liturgijoje, kuriai vadovavo patriarchas Baltramiejus. Kardinolas Leonardo Sandri, Rytų Bažnyčių dikasterijos prefektas emeritas ir Šventojo Sosto delegacijos vadovas, po liturgijos patriarchalinėje Šv. Jurgio katedroje perskaitė popiežiaus Pranciškaus sveikinimo žinią Konstantinopolio patriarchui ir jos tekstą su popiežiaus parašu perdavė Baltramiejui.

Trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams sakytoje kalboje, tęsdamas katechezę apie dvasinę įžvalgą, popiežius davė patarimų, kaip atpažinti tikrą, Dievo mums teikiamą paguodą.

Popiežiaus išmaldininkas prisimena Burkhardą Schefflerį, benamį, kuris mirė prie Šv. Petro aikštės kolonados. Kardinolas pasakoja apie Vatikano ir Romos tarnybų karitatyvinę tarnystę vargšams, sakydamas kad jo vaidmuo yra ištuštinti Šventojo Tėvo labdarai skirtą sąskaitą, kad padėtų vargšams.

„Priešpėstinė mina“ – mina, kuri sukonstruota taip, kad sprogtų, kai prie jos atsiduria, link jos artėja arba prie jos prisiliečia asmuo, ir kuri sužaloja, sužeidžia ar užmuša vieną ar kelis asmenis, paaiškinama „Konvencijoje dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo“. Šventojo Sosto atstovas paragino ją pasirašyti dar to nepadariusias šalis. 

Romoje įvyko sinodinio kelio žemyninio etapo pirmininkų ir koordinatorių susitikimas. Lapkričio 28 dieną, pirmadienį, susitikimo dalyvius priėmė popiežius Pranciškus. Galimi priminti, kad vienas iš atsakingųjų už Europos kontinento sinodinį kelią yra Vilniaus arkivyskupas G. Grušas, Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas.

Austrijos vyskupų konferencija vadovavimą Pastoracijos institutui pavedė 52 metų teologei Gabrielei Eder-Cakl.