Su buvusia ilgamete bibliotekininke Zofija Margiene susitikome kaip tik prieš Mokslo ir žinių dieną. Ši šventė artima kiekvienam iš mūsų, nes visi lankėme mokyklą ir siekėme žinių. Z. Margienei, visą gyvenimą dirbusiai bibliotekoje tarp knygų, kuriose suguldyti didžiausi žinių lobynai, ši diena ypač džiugi.
Z. Voverytė-Margienė, baigusi Viekšnių vidurinę mokyklą, mokėsi Vilniaus bibliotekininkystės technikume. 1957 metais jauna specialistė atėjo dirbti į Viekšnių biblioteką. Čia ir išdirbo beveik keturiasdešimt metų iki išėjimo į užtarnautą poilsį.
Nuo vaikystės mėgusiai knygas Zofijai darbas nebuvo našta. Priešingai, jai labai patiko. Pasak moters, visada buvo lengva rasti bendrą kalbą su skaitytojais, kokio jie amžiaus bebūtų. Ji buvo aktyvi saviveiklininkė, nenustygo vietoje. Vaidino saviveikliniame dramos ratelyje, yra sukūrusi daugybę vaidmenų, tarp kurių ir Brigitos – Sofijos Čiurlionienės pjesėje „Vilos puošmena“, Motinos – Žemaitės komedijoje „Trys mylimos“ ir kt. Kaip bibliotekos ir saviveiklos scenos veteranė buvo iškelta kandidate į rajono Tarybos deputatus.
Bibliotekos vedėjos nuoširdžiai, kūrybingai ir sąžiningai atliekamas darbas neliko nepastebėtas. Ji apdovanota „Kultūros žymūno“ medaliu, „Darbo veterano“ medaliu, „Knygos bičiulio“ ženkleliu. Apie puikų darbą liudija daugybė padėkos raštų: už aktyvią kraštotyrinę veiklą (1967 m.), už nuolatinį rūpinimąsi apylinkės paminklų apsauga (1973 m.), už kūrybinius pasiekimus meno saviveikloje (1973 m.), už aktyvią profsąjunginę veiklą (1982 m.), už aktyvią visuomeninę veiklą (1977 m.), Lietuvos kultūros ir švietimo ministerijos padėkos raštas jai įteiktas už ilgametį sąžiningą ir kruopštų darbą (1991 m.), Akmenės rajono tarybos prezidiumo padėkos raštas – už aktyvų dalyvavimą visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime (1992 m.). Padėkos ir garbės raštų Z. Margienės albume sugulę daugiau nei trys dešimtys.
O kaip Z. Margienė, 1994 metais išėjusi į užtarnautą poilsį, gyvena šiandien? „Kuo puikiausiai“, – atsako nė nedvejodama. Šią vasarą su šeima ir gerais draugais sutiko aštuoniasdešimtąjį gimtadienį, džiaugiasi vaikų ir anūkų gyvenimais. Ir šiandien, būdama šmaikšti ir neieškanti žodžio kišenėje, turi daug gerų draugų, kurie padeda jai apsilankyti bibliotekoje, nuperka kavos, parneša spaudinių. Moteris be skaitymo neapsieina nė dienos, todėl pačiomis įvairiausiomis temomis gali kalbėti, diskutuoti ir su pagyvenusiu, ir su jaunu žmogumi.
Pasiilgusi bendraklasių, paskambina jiems, o dažnai ir pati jų sulaukia. Kiekvienais metais dalyvauja Viekšniuose organizuojamuose klasės susitikimuose.
Z. Margienė kasdien prisimena bibliotekoje prabėgusius darbo metus ir džiaugiasi, kad galėjo kiekvienam atėjusiam suteikti žinių, pasiūlyti knygą ir dirbti šį darbą su dideliu džiaugsmu ne tik bibliotekoje, bet ir už jos ribų. Ji jautėsi sėdinti savo rogėse ir dirbdama bibliotekoje, ir aktyviai dalyvaudama kultūriniame gyvenime.
Rugsėjo 1-oji Z. Margienei yra didelė šventė ir todėl, kad mokslo ir žinių įgyti neįmanoma be knygos, o su ja susijęs visas bibliotekininkės gyvenimas.
Sniegina CHRIŠČINAVIČIENĖ
Viekšnių filialo bibliotekininkė
